Nusipirkau vyzas. Siuolaikines vyzas. Su platforma ir visa kita. Nezinau kas man uzejo, bet uzsimaniau pasauli matyti is auksciau. Tai isigijau ir "kabliukus". Nepaeinu su jais, net nepastoviu ant ju, bet uzsimaniau issimusti i damas ir nors tu ka. Cia labai tinka posakis "kenciancian dangus". Na, gal ne dangus, bet debesys, tai tikrai :D Prisimenu, kai buvau maza, mano mama nesiojo vien tik aukstakulnius. Kokia ji grazi, daili ir moteriska (nesakysiu buvo, nes ji vis dar tokia ir yra, na ir kas, kad be "kabliuku"). Kai pamatydavo mane isispyrusia i jos batelius, tauksincia balkone, labai supykdavo ir atimdavo. O as bliaudavau, kol bebliaudama uzmigdavau :) Todel labai laukdavau savaitgalio, kada vaziuodavom pas daug vyresnes pusseseres, kurios visada duodavo man pataukseti su savo aukstakulniais. Atsimenu turejau net nuolatinius batelius, i kuriuos isispyrus man leisdavo maivytis ir vaidinti panele :) Oi tos mazos mergaites... Panasu, kad net ir uzaugusios mes liekam tokiom pat mazom ir kaprizingom mergaitem, kol nesusilaukiam savo mazuju ir nesiimam naujo - mamu - vaidmens :)
 |
| Vyzos |
 |
| Optine apgaule. Kai uzlipi ant ju, kabliukai tikrai aukstesni atrodo. Bet vien ko tie kaspiniukai verti... :D |
